Kiekvienais metais rajono dailės mokytojai vyksta „pasisemti“ idėjų, pažiūrėti „kuo gyvena“ kitų rajonų mokytojai. Gegužės 8 d. išvykome į Dusetas ir Zarasus.
Aplankėme Baltriškių Tiberiados bendruomenės vienuolyną Baltriškių kaime, Zarasų rajone. Tiberiados bendruomenės įkūrimas yra siejamas su pirmojo brolio Morkaus įţadų davimo data vyskupo akivaizdoje 1979 m. Pagrindinė brolijos misija – darbas su jaunimu bei šeimomis.
Baltriškių Šv. Kazimiero baţnyčia per trejus metus atstatyta vienuolių. Šalia baţnyčios iškilo varpinė, baţnyčia pailgėjo, pagrindinėje baţnyčios navoje vienuoliai pastatė medinį valtelės formos altorių – tokį patį, koks stovi jų bendruomenės baţnyčioje Belgijoje. Pašventinti baţnyčią atvykęs Panevėţio vyskupas Jonas Kauneckas ţavėjosi šildomomis baţnyčios grindimis, kokias, anot jo, retai turi net didelės miestų bažnyčios.
Nuo 2001 metų gyvenantys greta Baltriškių kaimo, vienuoliai pirmiausia pasistatė vienuolyną, atkūrė klebonijos pastatą, galiausiai ėmėsi remontuoti ir rekonstruoti Šv. Kazimiero bažnyčią.
Bendruomenės dėmesio dar laukia senas mokyklos pastatas, kuriame broliai suteikia nakvynę į stovyklas atvykstančiam jaunimui ir šeimoms.
Vėliau vykome į Dusetas, aplankėme Kultūros centrą, Dusetų dailės galeriją, apţiūrėjome dailininkės Reginos Sipavičiūtės tekstilės parodą. Didelę šios parodos eksponatų dalį sudaro autorine technika sukurtos aplikacijos. Vitraţą primenančių, iš spalvoto veltinio gabalėlių sukurtų aplikacijų meistrystė grįsta ne vienerius metus trukusiais ieškojimais ir autoriniais atradimais – kiekvienos detalės daţymu tik autorei ţinomais būdais, po to juvelyrišku įsiuvimu į audinio visumą, kontūro formavimu preciziškais dygsniais.
R. Sipavičiūtės kūryba neatsiejama nuo jos, kaip liaudies meno ţinovės patirties. Vienodo dydţio lininio audinio kvadratėliai – svarbios paskutiniųjų R. Sipavičiūtės kūrinių struktūrinės detalės, tarsi moduliai, formuojantys tekstilės kūrinį, suteikiantys netikėtų niuansų ar asociacijų su liaudies tekstilės raštais. Kvadratėlius dengiantys skirtingų rūšių siūlai nevienodai atspindi šviesą, todėl tekstilės paveikslų meninė visuma, įvairiai apšviesta, atrodo kaskart vis kitokia.
Daug metų R. Sipavičiūtė atidavė pedagoginiam darbui, dėstė Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedroje, dirbo Tekstilės katedros vedėja; profesorė (nuo 2004).
Lankėmės Zarasų rajono Dusetų meno mokykloje. Dailės mokytojas ekspertas Romualdas Pučekas maloniai dalinosi darbo patirtimi, aprodė klases, muziejų, mokinių darbus.
Zarasų kultūros centre aplankėme žilvino Danio parodą, skirtą Kultūros dienai paminėti „Geografinės plotmės“. Autorius rašo: „Parodoje „Geografinės plotmės“ analizuoju dviejų geografinių Europos vietovių – Šiaurės rytų Lietuvos ir Pietvakarių Ispanijos gamtinę aplinką ir subjektyviai atskleidžiu jų poveikį savo intuicijai ir vaizduotei. Naudodamas analoginės fotografijos priemones fiksavau Lietuvos kalvas ir Ispanijos kalnus, fotografijomis bandžiau atskleisti konkretaus gamtos objekto savitumą ir nuotaiką. Tapydamas paveikslus ant fotografijoje fiksuojamų kalvų, stengiausi abstrakčiais vaizdais išreikšti vidinę, neregimą vietos atmosferą ir energetinį žemės poveikį, kurie mane tiesiogiai įkvepia. Parodoje tikslingai siekiu, kad aplinka paveiktų ir žiūrovo emocijas, todėl vizualinės energijos bangoms sustiprinti pasitelkiu Gedimino žylio sukurtą dambrelio vibracijų melodiją. Darbų komponavimas ekspozicinėje erdvėje pasirinktas remiantis geografiniu Šiaurės Rytų ir Pietvakarių šalių išsidėstymu. Šalia eksponuojamas kompasas, rastas Valensijos pajūryje projekto įgyvendinimo metu. Šis artefaktas man turi simbolinę prasmę, mat kompasas visą laiką rodo Šiaurę – mano gimtinę protėvių žemėje“. Pasidžiaugėme Kultūros centro Tradicinių amatų artelėje darbščių audėjų audžiamais audeklais, siuvamais tautiniais kostiumais, teatro rūbais. Zarasų krašto muziejuje išsamiai apie savo kraštą papasakojo Muziejaus kultūrinių renginių koordinatorius Vasilijus Trusovas. Lietui lyjant, nuo išskirtinės architektūros apžvalgos rato grožėjomės Zaraso ežeru.
Laimingi, kupini puikių emocijų grįžome namo.
Rajono dailės metodinio būrelio pirmininkė Nijolė Trinkūnienė