Your browser version is outdated. We recommend that you update your browser to the latest version.

Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnyba

Save

Kaip padėti vaikams lengviau išgyventi situaciją,didėjant koronaviruso plitimui?

Paskelbta 23.03.2020

    Patys skaitydami internetinėje erdvėje ir girdėdami tėvų kalbas apie viruso plitimą, nuogąstavimus dėl savo ir artimųjų sveikatos, vaikai gali jaustis nesaugiai, nerimauti ar išgyventi baimes. Vaikams gali būti neaišku, ir kodėl jie neina į darželį ar mokyklą, o tėvai dirba namuose. Daugelis pradės ilgėtis draugų ir giminaičių, gali jaudintis dėl senelių sveikatos...

     Nežinomybė ir neaiškumas gali sukelti daug stiprių jausmų: baimę, bejėgiškumą, pyktį, liūdesį, nesaugumą. Tikėtina, kad visi jie išsilies netinkamu vaikų elgesiu. Dar stipriau į tokią situaciją gali reaguoti vaikai, jei anksčiau susidūrė su sunkia liga ar netektimi.

     Patarimai, kaip tinkamiausiai karantino laikotarpiu bendrauti su vaiku:

1. Suprantamai įvardykite, kas šiuo laikotarpiu pasikeitė ir dar gali keistis. Išgirdę konkretų paaiškinimą paprastais žodžiais, vaikai jausis saugiau. Galite sakyti: „Jau pastebėjai, kad šiuo metu gyvename šiek tiek kitaip nei įprastai: tu neini į mokyklą (darželį), mes dirbame namuose, nesusitinkame su seneliais ir draugais, neiname pramogauti. Taip yra todėl, kad pasaulyje plintant tokiai ligai, kuri vadinama koronavirusu, šiuo laikotarpiu turime būti atsargesni ir saugoti savo bei kitų sveikatą. Tai yra nauja ne tik mums, bet ir visoms Lietuvos bei pasaulio šeimoms. Šiuo metu mūsų šeima turi būti ypač stipri bei draugiška, ir kartu išgyvensime visus naujus da.lykus“

 2. Trumpai paaiškinus situaciją, nereikėtų raginti vaikų kalbėti apie šiuos dalykus, kol jie nesijaučia pasiruošę detalesniam pokalbiui. Svarbu vis priminti, kad jie bet kada gali klausti, jei norės sužinoti.

 3. Stenkitės, kuo mažiau kalbėti apie virusą, girdint vaikams. Nuolatinės kalbos, naujienų klausymas šia tema sukuria vaikams nesaugią atmosferą, kelia įtampą ir daro įtaką jų netinkamam elgesiui. Nepamirškime, kad vaikams ir dabar svarbiausia - žaisti, klausytis pasakų, konstruoti, žiūrėti filmukus ir pan.

 4. Padėkite sumažinti nerimą dėl artimųjų sveikatos. Girdėdami, kad koronavirusas itin pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, vaikai ir paaugliai gali garsiai neišsakyti nerimo, bet jausti baimę dėl senelių, vyresnio amžiaus mokytojų ar kitų jiems svarbių žmonių sveikatos. Geras būdas sumažinti vaikų nerimą – pasiūlyti išreikšti savo jausmus, parašant laišką ar nupiešiant piešinį artimiems žmonėms ir palinkint jiems sveikatos.

 5. Sudarykite sąlygas vaikams reguliariai pasikalbėti su seneliais, svarbiais giminaičiais ir draugais. Mažesniems vaikams sunku patiems susisiekti, tačiau bendrauti labai svarbu. Visi vaikai gali ilgėtis draugų, su kuriais nesimato ir neaišku, kada susitiks.

 6. Paaiškinkite vaikams, kad nutikus nelaimei visada atsiranda, kas atskuba į pagalbą – kaip visose pasakose ir filmuose. Toks palyginimas atstatys gėrio ir blogio balansą, ypač mažesniųjų fantazijose ir realybėje. Papasakokite, kokių profesijų žmonės ir ką daro, kad mes visi lengviau išgyventumėme šį etapą. Tai medikai, darželių auklėtojai, parduotuvių darbuotojai, viešojo transporto vairuotojai, pareigūnai ir kt.

 7. Į netinkamą vaikų elgesį pirmiausia reaguokite kaip į užslėptas emocijas. Netinkamas vaiko elgesys, tai - ženklas tėvams, kad vaikas gali blogai jaustis, išgyventi sunkius jausmus, kurių įvardyti nemoka, todėl visos emocijos išsilieja per netinkamą elgesį. Stenkitės pamatyti, kokias emocijas slepia netinkamas elgesys, ir vaiką nuraminti, o tik paskui aptarkite jo netinkamą elgesį ir kaip jį koreguoti.

    Ką ir kaip pasakoti vaikams apie virusą

    Užuot palikę šią edukaciją žiniasklaidai ar vaiko draugams, patys tėvai turėtų padėti savo vaikams, atsižvelgdami į jų amžių, tinkamai suprasti, kas vyksta šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje.

Patiems mažiausiems – 2-5 m. vaikams

    Išlikite kaip įmanoma ramesni šalia savo mažamečių. Vaikai jaučia tėvų nuotaikas, nerimą, net jei stengiamasi to neparodyti. Atkreipkite dėmesį į neverbalinius ženklus, kurie rodytų, kad jūsų mažylis nerimauja: baimė, kai kas nors ruošiasi išeiti iš namų, dirglumas, nenoras atsiskirti nuo mamos ar tėčio, verkšlenimas. Dažniau prisiglauskite prie vaiko, praleiskite laiką kartu žaisdami. Kiek įmanoma palaikykite įprastą jūsų namas rutiną. Nusistovėjusi tvarka vaikui labai svarbi: jis jaučiasi saugus galėdamas numatyti, kas vyks. Atminkite: maži vaikai supranta daugiau, nei gali pasakyti, tad saugokite juos nuo perteklinės žiniasklaidos. Jei jūsų mažylis klausia ir domisi, kas vyksta, kodėl visi turi likti namuose, kodėl nedirba darželis – atsakykite jam suprantama kalba, kad reikia pasisaugoti nuo virusų.

Pradinukams

    Ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikai kur kas daugiau supranta, kas vyksta. Jiems kyla klausimų apie mikrobus, gydytojus ar net mirtį, jiems rūpi tėvų, draugų, giminaičių sveikata. Tad paaiškinkite vaikams, kas nutiko, patikinkite juos, kad suaugusieji yra atsakingi ir stengiasi, kad visi būtų sveiki ir saugūs. Nuraminkite, kad kiekvienas žmogus rūpinasi tiek savo, tiek šalia esančiųjų sveikata. Priminkite, kad vaikai gali išlikti sveiki, plaudami rankas, kuo mažiau kontaktuodami su kitais. Kad lengviau numalšintumėte baimes ir nerimą, stenkitės praleisti daugiau laiko kartu su vaiku žaisdami, kalbėdamiesi, gamindami valgį. Nenustebkite, jei jūsų vaikas taps jautresnis, dirglesnis, tad išlikite ypač kantrūs. Dažniau apkabinkite vaikus. Fizinis kontaktas yra toks pat svarbus, kaip ir pokalbiai. Jaunesniajame mokykliniame amžiuje vaikai ne visada sugeba atskirti fantaziją nuo realybės, tad ribokite medijų klausymą namuose – jos tik sustiprins vaikų baimes. Jei įmanoma, stenkitės išlaikyti įprastą vaikams rutiną ir ritualus. Net jei mokykla, būreliai ir renginiai atšaukti, pabandykite susikurti ir laikytis tvarkos, kiek tai įmanoma. Dėl karantino keičiantis rutinai paaiškinkite, kad tai yra dalis atsargumo priemonių, kurių imamasi, kad žmonės nesirgtų. Tai nereiškia, kad visi draugai, giminės ir mokytojai serga. Jei jūsų vaikas jau domisi tuo, kas vyksta, papasakokite jam tai, ką žinote. Nepagražinkite ir nedramatizuokite, kalbėdami išlikite kuo ramesni. Antraip savo nerimą perduosite vaikui.

Paaugliams

    Tokio amžiaus vaikai jau puikiai supranta, kas vyksta. Jie tikriausiai matė naujienas ir ne kartą jas aptarė su draugais. Tad būtinai apie tai kalbėkitės su savo vaikais ir atsakykite į visus jiems rūpimus klausimus. Tai padės jums suprasti, kiek jie jau žino, ką apie tai galvoja ir kiek yra paveikti dezinformacijos. Kartu padėkite savo paaugliui suprasti, kad jausti jaudulį, nerimą ar paniką yra visiškai normalu. Net jei atrodo, kad kai kuriems paaugliams tai visai nerūpi, paklauskite, ką jie apie tai mano, ir būkite pasirengę juos išgirsti, nes po izoliacine kauke gali tūnoti maskuojamas nerimas.

     Šio amžiaus vaikai gali būti labiau suinteresuoti tuo, kas nutiks ateityje. Laikykitės faktų ir neapkraukite jų savo nerimu ir bauginančiais ateities scenarijais. Gimnazistams jau gali rūpėti ekonominiai, politiniai klausimai – aptarkite su jais ir šias temas. Labai svarbu nekurstyti  anti-Azijos nuotaikų ir ksenofobijos, reaguojant į koronaviruso plitimą. Daugiau skleiskite pozityvumo. Garsiai skaitykite ir dalinkitės istorijomis apie tai, kaip žmonės bendradarbiauja, kaip stengiasi apsaugoti bendruomenę. Padėkite vaikams nukreipti nerimą į tai, ką jie gali padaryti: pavyzdžiui, akcentuokite informaciją, kaip išvengti viruso plitimo plaunantis rankas ir liekant namuose.

 

Remtasi psichologių Jūratės Baltuškienės ir Rūtos Žiaunienės straipsniais, paskelbtais  http://www.svietimonaujienos.lt